Archyvas

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS  keliais
                                   (  Baltarusija - Senosios Lietuvos pilys – Minskas )

Dažnai skubame aplankyti tolimiausius kraštus, tačiau pamirštame, jog visai greta dar turime  su kuo susipažinti. Lietuvos istorija neapsiriboja dabartine valstybės teritorija. Ji glaudžiai susijusi su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija ir Baltarusija.
Taigi birželio 26 d. gimnazijos bendruomenės dalis  vyko į dviejų dienų pažintinę kelionę po Baltarusiją.
Pirmąją dieną apžiūrėjome svarbiausius Lydos ir Naugarduko miestų istorinius ir kultūrinius objektus .
Lydos miestelis kažkada užėmė labai svarbią vietą Lietuvos istorijoje. 1323 m. Lietuvos  kunigaikštis Gediminas čia pastatė pirmąją pilį (12 m aukščio, 0,6 ha ploto), kuri turėjo didelę gynybinę reikšmę. Ji buvo Lietuvos gynybinių pilių (Naugarduko, Krėvos, Medininkų, Trakų )  dalis. Lydos pilis priskiriama viduramžių ankstyvųjų gardinių pilių tipui. Vytauto laikais ji taip pat buvo labai garsi. 1710 m. per karą su švedais Lydos pilis buvo sudeginta. Sovietiniais laikais ji įtraukta į restauruojamų objektų sąrašą. 1980 m. restauruota tik iš išorės.
O Naugarduko medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta XI a. Rusios kunigaikščių, o XIII a. viduryje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos ir valdomas karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos, po tėvo nužudymo Treniotos suokalbininkų. Mūrinė pilis buvo pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo metais (1392–1430). 1422 m. karalius Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške. Pilis priklausė Lietuvos didikų Goštautų giminei. 1426 m. čia buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, vykdavo bajorų suvažiavimai bei pasilinksminimai. Naugarduko pilies liekanos stūkso ant kalvos, iškilusios 317 m. virš jūros lygio. Piliakalnis vadinamas Mindaugo kalnu. XVI a. ši pilis buvo laikoma viena galingiausių..

Vėliau susipažinome su Myru ( kadaise garsiajai Radvilų šeimai priklausiusia pilimi, o dabar įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, šv.Nikolajaus bažnyčia. Ši pilis turėjo mažesnę politinę reikšmę. Neretai ji dar buvo vadinama „mažąja Varšuva“. Gotikinis pilies kompleksas pradėtas statyti XV a. pabaigoje. Radvilų giminė ją baigė statyti renesanso stiliumi. Šalia pastatyti trijų aukštų rūmai. Per karus su Napoleonu pilis labai nukentėjo ir tik XIX a. pabaigoje pradėta atstatinėti. 
Nuvykę į Nesvyžių aplankėme pirmąją barokinę LDK jėzuitų bažnyčią, jos
požemiuose įkurtą kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų, apžiūrėjome Slucko vartus, miesto
Rotušę, kuri priklausė Radvilų, kurie buvo tituluojami nekarūnuotais karaliais, giminei. Ši vieta buvo nepaprastai svarbi ir valstybės  vidaus gyvenime. Radvilos darė didelę įtaką karaliui Žygimantui Augustui. 1551 m. karaliaus valia į Nesvyžių buvo perkeltas saugoti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės archyvas, kuris apėmė virš 4000 įvairių dokumentų, pergamentų, o svėrė net 50 tonų. Pilis statyta renesanso stiliumi. Radvilos Antonijaus žmona prancūzė Marija de Kasteljan užveisė nuostabų sodą, kuris ir dabar džiugina atvykusių sielas. Ji vadino Nesvyžių „mažuoju Paryžiumi“. Pilis labai nukentėjo XVIII a. pradžioje per karą su Švedija. Po karo Radvilos atstatė Nesvyžiaus pilį, kuri jiems priklausė iki pat 1939 m., kai Elžbieta Radvilaitė emigravo į Lenkiją. Būtent Nesvyžiaus pilyje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje balzamavimo receptas, kai reikėjo balzamuoti Barborą Radvilaitę. Po pilimi yra įrengti 34 požeminiai perėjimai, kurie jungė pilį su atskiromis miesto dalimis. Juos planuojama atkasti ir restauruoti . Į pilies kompleksą įeina 1587- 1603 m. pastatyta Kristaus Kūno jėzuitų bažnyčia. Tai viena pirmųjų barokinio stiliaus bažnyčių Rytų Europoje, jos autorius italas G. M. Bernardoni. Bažnyčioje, Radvilų kriptoje, palaidoti 72 šios šeimos nariai. Pilies ansamblis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Antrąją išvykos dieną buvo organizuota įdomi apžvalginė ekskursija po Minską. Minskas -  Baltarusijos sostinė bei didžiausias miestas, įsikūręs prie Svisločės upės. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, o pokario metais - atstatytas. Čia  išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai. Nuo 1984 m. veikia metropolitenas. Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų , 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų .
Pakeliui į namus aplankėme Krėvos pilies griuvėsius. Tai viena iš LDK gynybinės linijos mūrinių pilių. Ji buvo pastatyta didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341) ir atiduota valdyti jo sūnui Algirdui. Krėvos pilis susijusi su dviem lemtingais Lietuvos istorijos faktais. 1382 m. Krėvoje Algirdo sūnus Jogaila įkalino kunigaikštį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis ten buvo nužudytas, o Vytautui, persirengusiam moterimi,  pavyko pabėgti. Taip pat 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos unija, kuri padėjo pagrindus vieningos valstybės atsiradimui. XIX a. pilis apleista, o per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. Šiandien didingą pilies istoriją primena tik griuvėsiai.
Išvyka buvo informatyvi,  įdomi ir turininga, nes praplėtė Lietuvos istorijos žinias.
                                                                                                             Levita Kiverienė