Pradedame išskirtinį liturginių metų laiką – adventą. Šio laikotarpio pavadinimas giliai įaugęs į daugumos krikščioniškų kraštų kalbą ir kultūrą. Nors tai lotyniškos kilmės žodis – „adventus“, jis per amžius tapo savu daugumai pasaulio kalbų krikščioniškuose kraštuose. Šio žodžio prasmė gana plati. Lotynų – lietuvių kalbos didžiajame žodyne “adventus” verčiamas ir kaip atėjimas, atvykimas, ir kaip pasirodymas. Taip pat verčiamas ir kaip pradžia, ir kaip prisiartinimas. Įvardydami visas šias prasmes geriau suprantame advento laikotarpio prasmę. Visos žodyne paminėtos šio žodžio prasmės papildo ir praplečia mūsų supratimą apie šį liturginį laiką.

Tikinčiam žmogui Adventas – tai dvasinė kelionė, pasiruošimo laikotarpis, kad tinkamai pasitiktume mūsų Atpirkėją. Tai kartu ir viltimi stiprinantis laikas, laukiant ateisiančio Atpirkėjo. Adventas taip pat mums nusako pradžią – tiek liturginių metų, tiek mūsų išganymo pradžią. Juk išganymas prasideda Jėzaus gimimu.

Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila