Marijonų gimnazijoje 2017 m. kovo 9 d. vyko regioninė konferencija, į kurią susirinko gražus būrys specialistų, besirūpinančių vaiko ir šeimos gerove: pedagogų, socialinių pedagogų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų, psichologų, socialinės pagalbos, vaiko dienos centrų darbuotojų ir kt. Konferenciją organizavo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kartu su Savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centru bei Marijonų gimnazija.
Konferencijos įžanga - Marijonų gimnazijos mokinių, vadovaujamų mokytojos Birutės Talalajevos, parengta teatralizuota kompozicija, kurioje jie puikiai atskleidė juos ištinkančius rūpesčius ir iššūkius santykiuose su artimaisiais, mokytojais ir draugais. Vaikų teisų apsaugos skyriaus vedėja Svajonė Rainienė dėkodama pasakė, kad po šio pasirodymo sunkoka pasakyti ką nors taikliau.
Konferencijos plenarinio posėdžio pirmojoje dalyje pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus, VšĮ Asmenybės brandos centro įkūrėja, psichologė, VO „Gelbėkit vaikus“ atstovė Aurelija Lingienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus socialinė pedagogė Simona Bieliūnė, Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Ona Misiukevičienė. Pranešėjai dalijosi savo srities įžvalgomis, pavyzdžiais iš darbo praktikos, išsakė susirūpinimą kai kuriais užstrigusiais pagalbos vaikui sistemos procesais.
Po pietų, kurių metu konferencijos dalyviai galėjo pabendrauti tarpusavyje, padiskutuoti, pasidalinti mintimis, skaitytus pranešimus sunku pavadinti „skaitytais“, kadangi tai buvo išgyventos patirtys. Jomis labai nuoširdžiai dalijosi Šventosios šeimos vienuolijos sesuo Živilė Mieliauskaitė, Marijampolėje geriau žinoma vienuoliniu vardu Juozapa. Taiklios jos įžvalgos apie tai, kad nebijotume įpareigoti jaunuolių ir pasitikėti jais. Tačiau tą daryti galime tik labai nuoširdžiai rodydami jiems, kad mums rūpi. Vadinasi – pirmiausiai reikalavimai sau: jei pats mokytojas nemoka būti pagarbus, tai kaip jis gali to reikalauti iš mokinių? Gimnazijos direktorius Saulius Andriuška savo kalboje džiaugėsi tais žmonėmis, kurie padėjo jam augti, pasitikėjo juo ir leido rinktis, šalia kurių jis tapo tuo, kuo dabar yra – laimingu žmogumi. Lietuvių kalbos mokytoja gimnazijoje dirbanti Rimanta Dragūnevičienė pasidalino savo, kaip mokytojos ir auklėtojos patirtimi, tiksliau – kelione šiame pašaukime. Sesuo Juozapa, Saulius Andriuška ir Rimanta Dragūnevičienė sakė, kad jie turėjo autoritetus, kurie ir paskatino rinktis gyvenimo kryptį, todėl manantys, kad mokyklai labai reikia tikrų asmenybių, galinčių uždegti jaunuolius. Kad Marijonų gimnazija turi tokių mokytojų, galima spręsti iš II gimnazijos klasės mokinių Kristijono Brusoko ir Dovydo Vyšniausko parengtų pranešimų apie tai, kaip jiems sekasi išbūti mokiniais. Kristijono supratimu, klasė yra tokia, koks joje yra jis pats, tai yra kiek pastangų į santykių kūrimą įdeda pats mokinys, vadovaujamas supratingo mokytojo. Dovydas savo kalboje paskatino mokytojus neįsitraukti į mokinių provokacijas, nes jei jie sureaguoja paaugliškai, anot vaikino, kyla karas.
Po visų pranešimų konferencijos dalyviai neskubėjo skirstytis, diskutavo, kalbėjosi, dalinosi savo patirtimis. Svečiai džiaugėsi gimnazijoje tvyrančia jaukia, šilta, meilės prisotinta atmosfera, dėkojo už galimybę patirti mokyklos svetingumą.
Marijonų gimnazijos tikybos mokytoja Rima Malavickienė
