Grįžti atgal
Kryžiaus kelio tradicija

DSC_0017DSC_0025
Kristus nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis ir mirė prie jo prikaltas minios akivaizdoje. Todėl ir tikintiesiems norisi ne užsidarius tarp bažnyčios sienų, bet viešai paminėti šį kiekvienam krikščioniui jautrų įvykį. Viešas Kryžiaus kelio ėjimas yra savo tikėjimo liudijimas. Ir ne vien tikėjimo. Šiandien susiskaldžiusiame ir prieštarų kupiname pasaulyje mes galime paliudyti žmogiškąją brolystę ir tikrąjį solidarumą. Galime dėl Kristaus Kryžiaus išsižadėti pykčių, savo susikurtų užtvarų. Juk ir pats Kristus troško savo kryžiumi sutaikyti, suvienyti mus su Dievu. Didysis Penktadienis yra didžiausios vilties diena, nes Kristus per savo mirtį tampa gyvybės versme, sėkla, kuri kritusi į žemę apmiršta, bet po to išaugina daug vaisių. Nuo Kryžiaus jau sklinda Velykų pergalingos dienos aušros spindesys.

♦♦♦

Balandžio 18 d. (Didįjį Penktadienį) Marijampolėje jau šeštąjį kartą  buvo einamas Kryžiaus kelias ir apmąstoma Kristaus kančia.
Didžiojo Penktadienio popietę marijampoliečiai pirmiausia susirinko į šv. arkangelo Mykolo baziliką, iš kur ir buvo išneštas kryžius. Paskui nešusius kryžių nusidriekė ilga žmonių eisena.  Ėjusieji giedojo giesmes vis sustodami apmąstyti Kristaus kančią Kryžiaus kelio stotyse .  II stotis ( Jėzus paima nešti kryžių )buvo įrengta ir prie Marijonų gimnazijos.  Kryžių II stotyje iš rankų į rankas perėmė mūsų gimnazistai  ir nešė iki III stoties. Ne vienam jaunuoliui pirmą kartą teko prisiliesti ar nešti tokį didelį ir sunkų kryžių, kai kurie apskritai pirmą kartą dalyvavo Kryžiaus kelio kančioje.
 
Kryžiaus kelio eisena ir joje gausiai dalyvaujančių maldininkų būrys priverčia susimąstyti, kuo būtume, jei Jėzus nelydėtų mūsų visuose netobulo gyvenimo įvykiuose. Į šį klausimą kiekvienas atsakytume skirtingai. Kryžiaus kelio eisenos padeda geriau suprasti mūsų Išganymo ir gyvenimo žemėje prasmę.

DSC_0023