Archyvas

Grįžti atgal
Visų Šventųjų ir Vėlinių šventės

velines1

Ruduo. Tamsūs vakarai, ilgos ir gūdžios naktys, savo spalvingą rūbą

keičia gamta, net saulė gaili žemei spindulių. Nenuostabu, kad ir žmogaus

nuotaika pritampa prie tokios gamtos būsenos.

Lapkritis prasideda Visų Šventųjų ir Vėlinių šventėmis, susijusiomis su

anapusybe, su tais, kurie jau apleido žemiškąjį gyvenimą.

Bent šią sekundę pamąstykim, kam gyvenam ? Dėl ko ? Ko vertas

gyvenimas? Bent šią minutę pagalvokim, ką padarėm dėl kitų ? Pabūkim

tyloje, ramybėje, pamirškim laiką. Dabar. Bent šią minutę…

***

Nėra amžinatilsio mirusiems.

Niekas nežino, kur jis galėtų būti.

O ir jie patys – kur jų tikroji buveinė ?

Mumyse ? Niekad nesutinkame jų.

Atsiminimai. Gęstantys atsiminimai.

Arba degančios žvakės prasmė,

jos virpesys – kas tai yra:

džiaugsmas, baimė, drąsa,

skausmas, muzika, šokis,

pastangos pasakyti, pranešti,

nuraminti, paguosti, pašaukti –

deja, nesuprantamos pastangos.

***

Tamsoje sukirbėjo kažkas –

begalinis jos noras

 paukštis, turbūt susivėlinęs.

Ar graudulys…

Gal Dievo dvasia ar vėlė

Su visais atskubėjus į Vėlines...

                                                                            Just. Marcinkevičius

velines2