Grįžti atgal
Tradicinė abiturientų kelionė


                                              P1050546


                     ,,Turiu viltį, Viešpatie, ir tvirtai tikiuosi, kad dėl Jėzaus Kristaus nuopelnų duosi man
                       išganymui reikalingų malonių. Viešpatie, sustiprink mano viltį’’.

Gegužės 2 d. Marijonų gimnazijos abiturientai kartu su auklėtojomis Laima Grinkiene ir  Edita Avižieniene  vyko į Kryžių kalną - analogų Europoje neturinčią sakralinę vietą pastatyti savo kryžių.
Pakeliui užsuko į Kėdainius ir pasigrožėjo jo senamiesčiu, kuris įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Nuo reformacijos laikų išlikęs  unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai. Urbanistiniu požiūriu Kėdainių senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. XVII a. valdant įtakingiems didikams Radviloms, miestas buvo planuojamas ir tvarkomas Europos miestų pavyzdžiu. Čia  vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Gyveno ne tik katalikai, protestantai ir stačiatikiai, bet puikiai sutarė ir žydai, vokiečiai, net škotai (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione).
Čia  ir dabar stovi 4 bažnyčios (katalikų – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia, taip pat Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė.                                                                                                         
  Na, o Kryžių kalne  abiturientai  turėjo galimybę pasimelsti, pamąstyti apie ateitį, sėkmę, pasirinkimus, atsakomybę... Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno koplyčioje už abiturientų sėkmę šv. Mišias aukojo gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC.  



Keliaujantys į Kryžių kalną ( Jurgaičių kaimas , vos 12 km į šiaurę nuo Šaulių miesto) ir jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile. Kryžius į kalną neša ir stato tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės – ištisi kaimai, parapijos, įvairios organizacijos, šeimos, giminės, klasės. Kryžių statymo motyvus dažnai atspindi prie jų pritvirtinti arba juose įrėžti įrašai: padėkos, maldavimai, prašymai, pažadai, vardai, datos, įvardyti svarbiausi gyvenimo įvykiai. Kryžiai bei koplytstulpiai yra ne tik žmonių maldingumo atspindys, bet kai kurie pripažinti ir kultūros paminklais.
Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7-ąją lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Čia jis aukojo šventąsias Mišias, kurių metu meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą. Šventasis Tėvas apsilankymo metu prisakė :,,Šį kryžių kalną turite rodyti visai Europai, visam pasauliui’’.
Dabar čia skaičiuojama per šimtas tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, su ant jų sukabintais rožiniais.
Tai buvo prasminga kelionė.

P1050435P1050437P1050446P1050464P1050476P1050483P1050493P1050506P1050552P1050552P1050570P1050600P1050605P1050609P1050615P1050635