Grįžti atgal
Turininga mokytojų išvyka

APDC0269
                                      

Gegužės 26-27 dienomis gimnazijos mokytojai buvo išvykę į Baltijos pajūrį.
Pakeliui Bijotuose aplankėme Dionizo Poškos Baublius -  pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene 1812 m. įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830). Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubdavo. Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus. 1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai, 1998 m. sutvirtinti jų pamatai, įrengta lietaus vandens nutekėjimo sistema. Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.


Iš Bijotų toliau kryptingai keliavome link pajūrio. Keltas mus perkėlė į Smiltynę – Klaipėdos miesto dalį, esančią Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio. Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdimiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Vėlau pasivaikščiojom po Raganų kalną -  42 m aukščio  kopą Juodkrantėje. Kalnas garsus  tautodailės skulptūrų parku, įrengtu 1979 m. Kalno skulptūrų ekspozicijos šlaitai apaugę pušimis, nuo viršūnės matosi Baltijos jūra, o iš kitos pusės – Kuršių marios. Raganų kalnas apipintas legendomis. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Net pati deivė Ragė apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.
Po to vykome į Nidą – kurortinę gyvenvietę Kuršių nerijoje. Čia šiltai buvom sutikti vidurinėje  mokykloje. Tai nepaprastai jauki ugdymo įstaiga, gavusi ekologiškiausios Lietuvos mokyklos titulą,  deja, jau dabar neturinti nei 150 mokinių.
26 – osios dienos vakare gimnazijos kapelionas kun. Piotr Wojtonis MIC kartu su Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčios klebonu Rimvydu Adomavičiumi aukojo šv. Mišias. Bažnyčia architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuota bei dengta nendriniu stogu tapo naujosios architektūros akcentu Nidoje. Balta bažnyčios smailė su kryžiumi matoma iš visų Nidos pusių, o pastatyta dar visai neseniai - 2003 m .
Neblogai pailsėję ,,Jūratės’’ viešbutyje ir papusryčiavę iš senosios Nidos prieplaukos garlaiviu Forelle plaukėme  į vadinamąją Lietuvos Veneciją - Mingės kaimą. Kaimas yra abipus Minijos žemupio, tarp Kuršių marių, Kniaupo įlankos ir Krokų lankos. Tai vietinės reikšmės architektūros paminklas – vienos gatvės (devyniolika sodybų) žvejų kaimas. Sodybos išsidėsčiusios Minijos krantuose, kiemai su darželiais atgręžti į upę, prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Sodybas su sausumos keliais jungia keliukai.
Po pietų atvykome į Ventės ragą su vienišu švyturiu, pastatytu tarsi ant paties pasaulio krašto, ir žmonėmis, kurių akyse atsispindi tik vanduo ir dangus. Čia  žieduojami paukščiai. Tai  viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Todėl kasmet čia suvažiuoja ornitologai iš Lietuvos ir užsienio. Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.
Užlipę į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galėjome grožėtis Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama bei paukščiais. Ventės ragas – pirmiausia paukščių karalija.
Jau  pavakare atvykom prie Rambyno kalno -  Mažosios Lietuvos dvasinio  centro. Ne viena legenda byloja apie ant Rambyno kažkada buvusį aukų akmenį. Tačiau visos jos sako, kad „laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės, ir kalnas po juo. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse’’. Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio – nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės.
Į Marijampolę grįžom pavargę, bet pilni įspūdžių. Kelionė neprailgo, nes buvo labai turininga ir prasminga.

450px-Kernagis200906096800px-Minge800px-Nida-TownCentre-20060913APDC0080APDC0095APDC0128APDC0134APDC0144APDC0160APDC0170APDC0181APDC0182APDC0198APDC0199APDC0200APDC0228APDC0247APDC0251APDC0259APDC0265APDC0267APDC0271Nida_HafenP5264472P5264487APDC0095