Archyvas

     Rudenišku jaukumu alsuojanti Mokytojų diena gimnazijoje buvo paminėta pasitelkiant Mažojo Princo išmintį ir mūsų, moksleivių, kūrybiškumą. Skambant prancūziškos muzikos garsams, Mokytojus pasitiko dvyliktokai ir įteikė po rožę – tokią, kuri niekuomet nenuvys, nes Mokytojo profesija - tai raktas, atveriantis duris kitoms profesijoms, tokią, kurią supa mažos žvaigždelės - tai mes, moksleiviai, ieškantys įkvėpimo ir supratimo. Dėkojome  Mokytojams už tai, jog įkvepia moksleivius pažinti, kartais ne pačia maloniausia priemone – tiesa, tačiau ji pažadina mumyse norą keistis. Kadangi Mokytojai kasdien mums padeda kurti ir tobulinti savąsias planetas, tai mes paprašėme jų sukurti savo  planetą, kuri privertė mus  nuoširdžiai nusišypsoti ir dar stipriau pasitikėti savimi. O. Milašius rašo,  jog meilė yra amžinybė, neturinti materialios formos, nes tai – emocija, prisiminimas. Tad mokyti su meile – tai mokyti pažinimo amžinybės. Tad šiandien ir dėkojame Mokytojams   už gebėjimą  mus suprasti ir priimti tokius, kokie esame. Tariame ačiū, šypsomės ir pažadame atsidėkoti pagarba pamokų metu.  

Dvyliktokų vardu – Ugnė Marcinkevičiūtė